1974 m. išlydint iš namų į mokslus senelis Antanas Oleka, kuris buvo kalėjęs Vorkutos lageryje palinkėjo du dalykus neimti į žmonas kitatautės ir nesivelti į politiką. Nors namuose su nostalgija ir pasididžiavimu buvo dažnos šnekos apie laisvos Lietuvos laikus, tremtį, pilni foto albumai Sibiro nuotraukų, o paskutiniais vidurinės mokyklos metais ir reguliariai tėčio iš Kauno parvežamų Bažnyčios kronikos egzempliorių, kuriuos kai kada ir man tekdavo nunešti ir parnešti pas kai kuriuos kaimynus, sudarė priešingą foną. Pirmąjį priesaiką gerai ir gana greitai įvykdžiau 1976 m. vesdamas mokyklos laikų draugę, savo pramoginių šokių partnerę. Rodės, kad gal būt įvykdysiu ir antrąjį. Įdomios studijos, studentiška mokslinė veikla ir saviveikla bei pradžioje meilės vėliau šeimos reikalai „suvalgydavo“ visą laiką. Tačiau jau studijų laikais pokalbiai tarp bendramokslių ypač ansambliečių kurstė veikimą laisvės vardan. Reikia prisiminti, jog studijuoti pradėjau tik ką po Romo Kalantos aukos. Priešiškumą tuometinei valdžiai dar pakurstė 1979 m. uždraudimas mums keturiems VU ansamblio šokėjams vykti į koncertinę kelionę į Italiją. Tačiau pradėjus darbą ligoninėje kuriam laikui vėl atsidaviau vien profesinei veiklai. Viskas pasikeitė 1988 m. kai prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrimas. Dar birželio mėnesį buvau išrinktas Medikų Sąjūdžio komisijos pirmininku, vėliau Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu, Sąjūdžio seimo nariu. Iš suvažiavimo tribūnos jau kalbėjau apie Lietuvos jaunuolių tarnybos bėdas sovietinėje kariuomenėje ir apie būtinybę jiems tarnauti Lietuvoje, nes tuo metu Sąjūdyje daug laiko skyriau ne tik sveikatos organizavimo klausimų sprendimui, bet mūsų Lietuvos jaunuolių tarnybos sovietinėje kariuomenėje sąlygų pagerinimui, bei vieno iš jų Artūro Sakalausko sugrąžinimui į Lietuvą. Lietuvos sveikatos pertvarką pradėjome nuo aktyvių diskusijų kokia ji turėtų būti ir Lietuvos Gydytojų sąjungos atkūrimo, atkuriamajame suvažiavime buvau išrinktas jos viceprezidentu. Po to labai intensyviai ruošėme nacionalinės Lietuvos sveikatos koncepcijos projektą, kurį vėliau jau kaip Sveikatos apsaugos ministras pateikiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai/Atkuriamajam Seimus ir kuris ją patvirtino 1991 10 30, man švenčiant 36-ąjį gimtadienį. Tąkart dar prieš pristatant įstatymą ir deputatams balsuojant iš Rasos Juknevičienės (tuo metu dar Rastauskienės) gavau didžiulę raudonų rožių puokštę. 1988 m. po diskusijų su V.Andriukaičiu, D.Kirveliu, A.Bagdonu, J.Šatu galutinai pasirinkau politinės veiklos kryptį, dalyvavau atkuriant Lietuvos Socialdemokratų partijos veiklą Lietuvoje, jos veiklos Lietuvoje atkuriamajame XIV suvažiavime buvau išrinktas jos tarybos nariu. Vėliau LSDP tarybos nariu buvau perrenkamas visuose partijos suvažiavimuose, o 1999-2004 m.. ir nuo 2007 m. esu išrinktas LSDP pirmininko pavaduotoju.
 

1989 m. kaip Sąjūdžio ir LSDP kandidatą Sūduvos krašto žmonės mane išrinko TSRS liaudies deputatu, o kolegos deputatai nuo Lietuvos man kartu su kitais patikėjo atstovauti Lietuvos interesus paskutinėje TSRS Aukščiausioje taryboje. Kartu su visa Lietuvos delegacija teko nuosekliai ginti Lietuvos teisę į laisvę TSRS Aukščiausioje taryboje ir liaudies deputatų suvažiavimuose. Didžiausias mūsų laimėjimas, jog po ilgų ir laibai sunkių diskusijų, viešų ir individualių, mums pavyko suburti trapią daugumą ir 1989 gruodį TSRS liaudies deputatų suvažiavimas nubalsavo jog Ribentropo - Molotovo paktas yra niekinis ir netenka galios nuo jo pasirašymo. Tai buvo didelis žingsnis Lietuvos ir visų trijų Baltijos valstybių laisvės link.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvau paskirtas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministru. Juo dirbau pirmose keturiose vyriausybėse 1990-1992 m. ir 2003-2004 m. dvyliktoje A.Brazausko vadovaujamoje vyriausybėje. Vykdydamas šias pareigas darbavausi , kad Lietuvoje būtų įdiegta visuotinai pripažįstama gydytojų rengimo sistema, būtų renovuojamos gydymo įstaigos, kad didėtų mediko atlyginimai, gerėtų sveikatos paslaugų prieinamumas ir kokybė, kad būtų pradėtos įgyvendinti profilaktinės ir ankstyvos diagnostikos programos, kurios leidžia nustatyti ligą ir užkirsti jai kelią, bei išsaugo žmonių gyvybes. Geriausias to pavyzdys keletą kartų sumažėjęs Lietuvos naujagimių mirštamumas, prilygstantis Europos vidurkiui.1990 – 1992 m. buvo lietuviškos sveikatos įstatymdavystės, kaip, beje, ir visos kitos pradžia. Tais metais parengėme apie dvidešimt įstatymų projektų iš kurių minėta nacionalinė sveikatos koncepcija ir farmacijos įstatymas buvo priimti. Atsirado galimybės kurti pirmoms privačioms vaistinėms ir gydymo įstaigoms tuo pačiu išsaugant ir valstybinių bei savivaldybių gydymo įstaigų tinklą ir garantuojant gyventojams visuotinį sveikatos paslaugų prieinamumą bei kokybę. Be to, tais metais reikėjo atlaikyti sovietų ekonominę blokadą ir vaistų bei medicininės įrangos įsigijimų nutraukimą, suteikti pagalbą sausio tryliktosios ir Medininkų sužeistiesiems. Po dešimtmečio grįžęs į Sveikatos apsaugos ministro postą jau kitam lygmenyje sprendžiau vaistų prieinamumo ir jų kainų augimo prilaikymo problemas, gydymo įstaigų tinklo optimizavimo ir jų renovacijos bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimo galimybes, dar vis aktualų medikų atlyginimo didinimą ir dar daugiau pastangų skyriau vaikų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. 2004 metus mano iniciatyva Seimas paskelbė vaikų sveikatos metais, o medikų prestižo stiprinimui taip pat mano iniciatyva balandžio 27 d. paskelbė atmintina medicinos darbuotojų diena. Buvo priimta ir visa eilė kitų įstatymų. Prasidėjo ženklesnis medikų darbo užmokesčio kilimas.

Grįžtant kiek atgal 1996 m. pirmą kartą buvau išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu Suvalkijos vienmandatėje apygardoje ir jau trečią kadenciją einu įvairias pareigas Seime ir Vyriausybėje. Dirbau seimo Sveikatos reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose, Nukentėjusių nuo okupacinių režimų komisijos pirmininko pavaduotoju, 2001-2003 m. ir 2004-2006 m. vadovavau socialdemokratų frakcijai seime bei 2001-2003 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje nariu. 2002-2003 m. buvau išrinktas šios asamblėjos viceprezidentu, pirmininkavau jos posėdžiuose. 2004-2006 m. vadovavau seimo delegacijai NATO parlamentinėje asamblėjoje buvau šios organizacijos politinio komiteto ir biuro narys. Visose trijose seimo kadencijose inicijavau daugelį įstatymų ir jų pataisų, visuomet siekiau socialinio teisingumo ir paramos tiems kam jos labiausiai reikia, daug dėmesio skyriau vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo reikalams, sveikatos, o pastaraisiais metais ir Lietuvos kariuomenės, šalies gynybos bei saugumo ir geros kaimynystės reikalams.

2006 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskyrė mane Krašto apsaugos ministru ir šias pareigas einu iki šiol. Mano iniciatyva Lietuvos kariuomenėje vykdoma transformacija, atsisakoma šauktinių ir pereinama prie profesinės kariuomenės, iš Irako atlikę užduotis garbingai sugrįžo mūsų kariai, Lietuvoje pradėtas planinis visos teritorijos išminavimas nuo pasaulinių karų likusių sprogmenų, stiprinamas jaunimo pilietinis patriotinis ugdymas, vien šią vasarą įvairiose karinėse ir Šaulių sąjungos stovyklose savo įgūdžius formavo per 6000 jaunuolių. Lietuvos kariai aktyviai padeda teikiant humanitarinę pagalbą nukentėjusiai Gruzijai ir atlieka savo taikos palaikymo misiją Afganistane, Kosove (www.kam.lt). Moderni, motyvuota ir profesionali Lietuvos kariuomenė aktyvi pagalbininkė ir dalyvė įvairiuose civiliniuose renginiuose.

Apibendrinant galima drąsiai teikti, jog XIV vyriausybės įsipareigojimai duoti Lietuvos žmonėms šalies gynybos srityje yra įvykdyti. Savalaikiai pradėta kariuomenės transformacija atitinka šių dienų poreikius. Tą akivaizdžiai parodė ir įvykiai Gruzijoje. Be to, dar aktyvi narystė NATO ir išmintingas bendravimas su kaimynais leidžia užsitikrinti saugią mūsų šalies ateitį. Tik reikia tęsti pradėtus darbus bei dar labiau stiprinti visuomenės bei kariuomenės bendravimą ir pasididžiavimą mūsų Tėvyne. Tiems tikslams yra parengta LSDP rinkiminė programa, kurią tikiuosi galėsime visiškai įgyvendinti sulaukę Lietuvos žmonių tvirto palaikymo (www.lsdp.lt). Mūsų komanda profesionaliai pasiruošusi darbui Tėvynės labui. Mūsų moto : socialdemokratai – už valstybės rūpinimasis žmogumi.